SOS darželio vaikučiai, laukdami šv. Kalėdų, rengė Kalėdinius rytmečius. Kokie išradingi  jie buvo –  tik paklausykime!

Gudručių grupės vaikai su auklėtoja prikėlė naujam gyvenimui V. Palčinskaitės „Pusnynų pasaką“. Skambant Vivaldžio kūriniui „Žiema“ iš ciklo „Metų laikai“ į salę grupelėmis pabiro snaigės (mergaitės) ir lašeliai (berniukai). Vaikai ne tik rideno pasakų kamuolėlį iš rankų į rankas, jie deklamavo ir eilėraščius, šoko, dainavo. Po žaliaskarės šakomis vaikai rado laišką su „Šalčio darbais“ (mįslėmis) ir auklėtojos Almos per 3 metus surinktas bei į albumėlius surašytas vaikų  kalėdines pasakaites.

Smalsučių grupės vaikai ir tėveliai tapo karaliais ir karalienėmis, princais ir princesėmis – mat vyko karalių puota fėjų rūmuose! Fėjos paskelbė puotos pradžią, visus pasveikino ir staiga... pasigedo vieno iš svečių, ir ne bet kokio, o paties Kalėdų senelio. Kai garsiai visų pakviestas jis atėjo, tada tai prasidėjo linksmybės!

Grojant muzikai į salę įskrido debesėliai-Šnekučiai. Jie čia susirinko ne šiaip sau, o švęsti šv. Kalėdų. Paėmę kas švilpuką, kas tamburiną, varpelį ar trikampį užgrojo – buvo tikras debesėlių orkestras! Ir kiti debesėliai nesnaudė – linksmai sau šoko. Šventei jie sukūrė dovaną – šarmos paveikslą. O kokia šventė be mįslių tėveliams?  Sukarpyta, sudraskyta, po laukus išmėtyta, kas? Be abejo, sniegas. Debesyse gimė, debesyse augo, nutūpęs ant delno, ašarėlėm raudojo, kas? Žinoma, snaigė.

O mažieji nekantrūs Pabiručiai tapo nykštukais ir išėjo patys Kalėdų senelio ieškoti –  taip norėjo greičiau gauti dovanų.  Ir gavo, nors teko įveikti daug sunkumų , atlikti daug įvairiausių užduočių.  Nykštukai džiaugsmingai apspito Kalėdų senelį, su juo bendravo, šoko, dainavo ir, žinoma, sulaukė jo dovanų!

 Šiemet Kalėdų senelis buvo be galo dosnus visiems mažyliams –  gal todėl, kad jie visus metus buvo tokie geri... Bendra nuotrauka su Kalėdų seneliu ir jo dovanomis dar  ilgai primins šias džiaugsmingas šv. Kalėdas.